Dantų balinimas namuose gali padėti pašviesinti natūralią dantų spalvą, tačiau ne visos priemonės yra vienodai veiksmingos ir saugios. Patikimiausią rezultatą paprastai suteikia peroksido turinčios balinimo priemonės, o geriausiai kontroliuojamas namų metodas – individualios kapos, naudojamos pagal odontologo rekomendacijas.
Balinamosios dantų pastos dažniausiai tik pašalina paviršines dėmes. Citrinų sultys, actas, aktyvinta anglis, grynas vandenilio peroksidas ir savarankiškai paruošti mišiniai gali ne tik nepadėti, bet ir pažeisti dantų paviršių ar sudirginti dantenas.
Prieš pradedant balinti svarbu įvertinti burnos būklę. Patamsėjusius dantis gali lemti ne tik pigmentai, bet ir ėduonis, trauma, pulpos pažeidimas, emalio nusidėvėjimas ar senos restauracijos. Be to, plombos, vainikėliai ir laminatės nebąla, todėl po procedūros jų spalva gali nebesutapti su natūraliais dantimis.
Kodėl keičiasi dantų spalva ir ar visus dantis galima išbalinti?
Natūrali dantų spalva nėra visiškai balta. Jai įtakos turi emalio storis, po juo esančio dentino atspalvis, amžius ir paveldimos savybės. Dėl to vienų žmonių dantys natūraliai yra šviesesni, kitų – gelsvesni ar pilkšvesni.
Dantų spalvos pokyčiai skirstomi į išorinius ir vidinius.
Išorinės dėmės susidaro ant dantų paviršiaus. Jas dažniausiai skatina:
- kava ir arbata;
- raudonasis vynas;
- tabakas;
- tamsios uogos ir pigmentuoti maisto produktai;
- apnašos ir nepakankama burnos higiena.
Dalį šių dėmių galima pašalinti profesionalios burnos higienos metu arba naudojant tinkamą dantų pastą. Tokiu atveju dantims dažniausiai grąžinama natūralesnė spalva, tačiau jie nėra chemiškai išbalinami.
Vidiniai spalvos pokyčiai formuojasi danties audiniuose. Juos gali lemti amžius, danties trauma, žuvusi pulpa, vystymosi sutrikimai ar tam tikri vaikystėje vartoti vaistai. Vieno patamsėjusio danties gydymas gali skirtis nuo visos šypsenos balinimo, todėl pirmiausia reikia nustatyti spalvos pokyčio priežastį.
Balinamosios medžiagos veikia natūralius danties audinius, tačiau nekeičia plombų, vainikėlių, laminačių, tiltų ar implantų protezinių dalių spalvos. Jei priekiniai dantys restauruoti, po balinimo gali išryškėti atspalvių skirtumas. Tokiu atveju balinimą verta suplanuoti prieš galutinį estetinį plombavimą ar protezavimą.
Kokie dantų balinimo namuose būdai iš tiesų veikia?
Tikras cheminis dantų balinimas paprastai atliekamas naudojant vandenilio arba karbamido peroksido turinčias priemones. Jos veikia danties audiniuose esančius pigmentus ir gali pašviesinti natūralią dantų spalvą.
Dažniausiai naudojami metodai:
- individualios balinimo kapos su geliu;
- nereceptinės balinamosios juostelės;
- universalios kapos ir balinimo rinkiniai;
- balinamieji pieštukai;
- balinamosios dantų pastos;
- balinamieji skalavimo skysčiai.
Jų poveikis skiriasi.
Individualios kapos leidžia tiksliau paskirstyti balinamąjį gelį ir pritaikyti procedūrą pagal paciento dantų būklę.
Balinamosios juostelės gali chemiškai pašviesinti dantis, tačiau ne visada tolygiai priglunda prie visų paviršių.
Universalios kapos gali būti nepakankamai tikslios, todėl gelis kartais patenka ant dantenų arba dantys balinami netolygiai.
Balinamosios pastos dažniausiai šalina paviršines dėmes, bet reikšmingai nekeičia natūralios dentino spalvos.
Skalavimo skysčių ir pieštukų kontakto su dantimis dažnai nepakanka ryškiam rezultatui, todėl jie labiau tinka kaip papildomos, o ne pagrindinės priemonės.
Balinimo rezultatas priklauso nuo pradinės dantų spalvos, spalvos pokyčio priežasties, naudojamos medžiagos ir procedūros trukmės. Didesnis gelio kiekis, dažnesnis naudojimas ar ilgesnis laikymas nebūtinai suteikia geresnį rezultatą, tačiau gali padidinti jautrumo ir dantenų dirginimo riziką.
Kaip atliekamas dantų balinimas namuose individualiomis kapomis?
Balinimas individualiomis kapomis atliekamas namuose, tačiau jį suplanuoja odontologas. Pirmiausia patikrinami dantys, dantenos, esamos restauracijos ir įvertinamas galimas rezultatas.
Kapos gamyba paprastai vyksta keliais etapais:
- Atliekama burnos būklės apžiūra.
- Dantys nuskenuojami arba paimami jų atspaudai.
- Pagaminamos individualios, prie dantų priglundančios kapos.
- Parenkamas balinamasis gelis ir jo naudojimo režimas.
- Pacientui paaiškinama kapų priežiūra ir veiksmai atsiradus jautrumui.
Į kapą dedamas nedidelis balinamojo gelio kiekis. Per daug gelio gali ištekėti už kapos kraštų ir sudirginti dantenas, todėl jo kiekio savarankiškai didinti nereikėtų.
Balinimo trukmė priklauso nuo naudojamos sistemos ir veikliosios medžiagos koncentracijos. Vienos kapos dėvimos trumpiau dienos metu, kitos – ilgiau arba naktį. Reikia laikytis konkretaus specialisto nurodyto režimo, o ne universalių internete rastų rekomendacijų.
Individualios kapos taip pat gali būti naudojamos palaikomajam balinimui, tačiau tik gavus odontologo rekomendaciją. Savarankiškai kartoti kursą dažnai ar naudoti likusį seną gelį nereikėtų.
Ar balinamosios juostelės ir dantų pastos yra veiksmingos?
Balinamosios juostelės paprastai padengtos peroksido turinčiu geliu. Tinkamai naudojamas patikimas produktas gali pašviesinti natūralius dantis, tačiau rezultatas priklauso nuo juostelės prigludimo ir veikliosios medžiagos.
Juostelės gali nepasiekti tarpdančių, kreiviau išsidėsčiusių dantų ar jų šoninių paviršių. Dėl to spalva kartais pakinta netolygiai. Gelis taip pat gali patekti ant dantenų ir jas sudirginti.
Naudojant juosteles svarbu:
- laikytis gamintojo instrukcijų;
- neviršyti rekomenduojamo laiko;
- nenaudoti kelių balinimo sistemų kartu;
- nedėti juostelių ant sudirgusių ar kraujuojančių dantenų;
- nutraukti naudojimą, jei atsiranda stiprus skausmas.
Balinamosios dantų pastos veikia kitaip. Dauguma jų turi abrazyvinių dalelių, fermentų ar kitų medžiagų, padedančių sumažinti paviršinius pigmentus. Jos gali būti naudingos palaikant švaresnę ir vizualiai šviesesnę dantų išvaizdą, tačiau dažniausiai nepakeičia natūralios danties spalvos taip, kaip cheminis balinimas.
Per daug abrazyvią pastą naudojant ilgai ir stipriai spaudžiant šepetėlį galima skatinti dantų paviršiaus ar atsidengusių šaknų dilimą. Todėl pastą geriausia rinktis pagal individualią dantų būklę, o ne vien pagal balinamąjį pažadą ant pakuotės.
Kokių dantų balinimo priemonių namuose reikėtų vengti?
Internete dažnai siūlomi „natūralūs“ metodai nėra lygiaverčiai profesionalioms balinimo priemonėms. Kai kurie jų dantis tik mechaniškai nutrina arba veikia rūgštimis.
Dantų nereikėtų trinti ar skalauti:
- citrinų sultimis;
- obuolių actu;
- rūgščių vaisių minkštimu;
- grynu vandenilio peroksidu;
- aktyvintos anglies milteliais;
- eteriniais aliejais;
- savarankiškai paruoštais sodos mišiniais.
Citrinų sultys, actas ir kiti rūgštūs produktai gali prisidėti prie emalio erozijos. Emaliui plonėjant ryškiau matomas gelsvesnis dentinas, todėl ilgainiui dantys gali atrodyti dar tamsesni ir tapti jautresni.
Soda ir aktyvinta anglis dantų chemiškai nebalina. Jos gali mechaniškai pašalinti dalį paviršinių dėmių, tačiau per intensyvus ar dažnas trynimas didina paviršiaus dilimo riziką. Apie aktyvintos anglies priemonių ilgalaikį saugumą ir veiksmingumą patikimų įrodymų nepakanka.
Grynas vandenilio peroksidas taip pat neturėtų būti naudojamas savarankiškai. Netinkama koncentracija ar per ilgas kontaktas gali sukelti dantenų sudirginimą, cheminį gleivinės pažeidimą ir ryškų dantų jautrumą.
Kokosų aliejaus skalavimas nėra patikimai įrodytas dantų spalvos keitimo metodas. Jis taip pat nepakeičia dantų valymo fluoridų turinčia pasta ir kasdienės tarpdančių priežiūros.
Kada dantų balinimas namuose netinka arba jį reikia atidėti?
Prieš balinimą reikėtų išgydyti aktyvų ėduonį, įvertinti nesandarias plombas, dantų įtrūkimus ir dantenų būklę. Balinamoji medžiaga, patekusi į pažeistas vietas, gali sukelti stipresnį jautrumą ar skausmą.
Balinimą reikėtų atidėti arba aptarti su odontologu, jei:
- yra negydytų ėduonies pažeidimų;
- dantenos kraujuoja, yra patinusios ar atsitraukusios;
- dantys labai jautrūs;
- yra įtrūkimų ar stipriai nudilęs emalis;
- priekinėje srityje yra daug restauracijų;
- vienas dantis staiga patamsėjo;
- pacientė yra nėščia arba maitina krūtimi;
- balinti ketinama vaikų ar paauglių dantis.
Vieno danties patamsėjimas po traumos gali rodyti pulpos pažeidimą. Tokiu atveju įprastas balinimas kapomis ar juostelėmis problemos neišsprendžia.
Jei dantų spalvą keičia apnašos ir pigmentai, prieš balinimą gali būti rekomenduojama profesionali burnos higiena. Kartais vien pašalinus apnašas dantys atrodo pastebimai šviesesni, todėl papildomas cheminis balinimas gali būti nereikalingas.
Kaip sumažinti dantų jautrumą ir ilgiau išlaikyti rezultatą?
Laikinas dantų jautrumas ir dantenų sudirginimas yra dažniausi balinimo šalutiniai poveikiai. Jautrumas gali pasireikšti trumpu skausmu reaguojant į šaltį, karštį, orą ar saldų maistą.
Jei dantys tapo jautrūs, galima:
- padaryti odontologo rekomenduotą pertrauką;
- naudoti jautriems dantims skirtą pastą;
- laikinai vengti labai šalto ir karšto maisto;
- neilginti balinimo priemonės laikymo laiko;
- informuoti odontologą, jei pojūčiai stiprėja.
Stiprus, savaiminis arba tik viename dantyje jaučiamas skausmas nėra įprastas balinimo pojūtis. Tokiu atveju procedūrą reikia nutraukti ir patikrinti dantį.
Dantų balinimo rezultatas nėra nuolatinis. Jį ilgiau išlaikyti padeda:
- kruopštus dantų ir tarpdančių valymas;
- burnos praskalavimas vandeniu po kavos, arbatos ar vyno;
- tabako atsisakymas;
- reguliari profesionali burnos higiena;
- palaikomasis balinimas tik pagal odontologo rekomendacijas.
Nebūtina visiškai atsisakyti visų pigmentuotų produktų, tačiau dažnas jų vartojimas gali paspartinti pakartotinį dėmių kaupimąsi.
Saugus dantų balinimas prasideda nuo odontologo įvertinimo
Dantų balinimas namuose gali būti veiksmingas, kai naudojamos patikimos priemonės, laikomasi instrukcijų ir prieš procedūrą įvertinama burnos sveikata. Individualios kapos leidžia balinimą pritaikyti konkrečiam pacientui, tačiau ir jas naudojant gali pasireikšti laikinas jautrumas.
Balinamosios pastos daugiausia šalina paviršines dėmes, o rūgštys, aktyvinta anglis, grynas vandenilio peroksidas ir savarankiškai paruošti mišiniai gali būti neveiksmingi arba žalingi. Taip pat svarbu prisiminti, kad plombos, vainikėliai ir laminatės nebąla.
Jei svarstote apie dantų balinimą namuose, registruokitės konsultacijai Bangų klinikoje Klaipėdoje. Mūsų specialistai įvertins dantų ir dantenų būklę, aptars galimą rezultatą ir, jei šis metodas jums tinkamas, pagamins individualias kapas bei paaiškins, kaip saugiai jas naudoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima saugiai balinti dantis soda?
Savarankiškai trinti dantų soda nerekomenduojama. Ji gali pašalinti dalį paviršinių dėmių, tačiau dantų spalvos chemiškai nekeičia, o per dažnai naudojama gali skatinti paviršiaus dilimą.
Ar dantų balinimas namuose pažeidžia emalį?
Pagal instrukcijas naudojamos patikimos priemonės paprastai laikomos saugesnėmis. Vis dėlto gali pasireikšti laikinas dantų jautrumas ar dantenų dirginimas, ypač viršijant naudojimo laiką.
Ar balinant pašviesėja plombos ir vainikėliai?
Ne. Balinamosios medžiagos nekeičia plombų, vainikėlių, laminačių ir kitų restauracijų spalvos.
Per kiek laiko matomas dantų balinimo namuose rezultatas?
Tai priklauso nuo pasirinkto metodo, dantų spalvos ir naudojamos priemonės. Pirmieji pokyčiai gali būti pastebimi procedūrų kurso metu, tačiau tikslus laikas kiekvienam pacientui skiriasi.
Ką daryti, jei balinant dantys tapo jautrūs?
Padarykite odontologo rekomenduotą pertrauką ir neilginkite priemonės laikymo laiko. Jei jautrumas stiprus, užsitęsia ar skauda vieną konkretų dantį, reikalinga odontologo apžiūra.


