Dantų griežimas naktį dažnai ilgą laiką lieka nepastebėtas. Apie jį gali pasakyti šalia miegantis žmogus, o odontologas – pastebėti nudilusius, įskilusius ar jautresnius dantis. Kai kuriems pacientams rytais maudžia žandikaulio raumenis, smilkinius arba galvą, tačiau dalis žmonių aiškių simptomų nejaučia.
Dantų bruksizmas – tai pasikartojantis dantų sukandimas, griežimas arba žandikaulio įtempimas. Jis gali pasireikšti miegant arba būdraujant. Bruksizmas ne kiekvienam žmogui sukelia žalą, tačiau intensyvi ir ilgalaikė apkrova gali prisidėti prie dantų dilimo, įtrūkimų, restauracijų pažeidimų ir kramtomųjų raumenų skausmo.
Kai atsiranda dantų pažeidimų rizika, odontologas gali rekomenduoti apsauginę kapą. Dantų kapos miegui atskiria viršutinio ir apatinio žandikaulio dantis bei saugo jų paviršius nuo tiesioginio trynimosi. Vis dėlto kapa nebūtinai sustabdo pačią kramtomųjų raumenų veiklą, todėl prieš ją gaminant svarbu įvertinti dantų, dantenų, restauracijų ir žandikaulio sąnarių būklę.
Kas yra dantų bruksizmas ir kodėl žmonės griežia dantimis?
Miego ir būdravimo bruksizmas laikomi skirtingomis kramtomųjų raumenų veiklos formomis.
Dantų griežimas naktį, arba miego bruksizmas, pasireiškia miegant vykstančiu dantų sukandimu, žandikaulio judesiais ar dantų paviršių trynimu. Žmogus šių veiksmų nekontroliuoja ir dažniausiai jų neprisimena.
Būdravimo bruksizmas dažniau pasireiškia ilgalaikiu dantų sukandimu arba žandikaulio įtempimu. Tai gali vykti susikaupus, dirbant kompiuteriu, vairuojant, sportuojant ar patiriant emocinę įtampą.
Vienos visus bruksizmo atvejus paaiškinančios priežasties nėra. Jo pasireiškimą gali veikti:
- emocinė įtampa ir nerimas;
- miego kokybė bei dažni prabudimai;
- alkoholio, nikotino ar didelio kofeino kiekio vartojimas;
- kai kurie vaistai;
- individuali nervų sistemos veikla;
- genetiniai ir kiti asmeniniai veiksniai.
Stresas gali sustiprinti bruksizmą, ypač būdravimo metu, tačiau jo nereikėtų laikyti vienintele priežastimi. Miego bruksizmas yra sudėtinga su miego ir nervų sistemos procesais susijusi raumenų veikla.
Dantų sąkandis anksčiau buvo laikomas viena pagrindinių bruksizmo priežasčių. Dabartinis mokslinis požiūris yra atsargesnis: vien dantų padėties, plombų ar sąkandžio koregavimas nėra universalus dantų griežimo gydymo būdas.
Kaip atpažinti dantų griežimą naktį?
Dantų griežimą naktį neretai pirmasis pastebi šalia miegantis žmogus. Jis gali girdėti dantų girgždėjimą ar trynimą. Tačiau garsas nėra būtinas: dalis žmonių miegodami dantis stipriai sukanda, bet jais negriežia.
Galimi bruksizmo požymiai:
- rytinis žandikaulio raumenų nuovargis ar maudimas;
- skausmas smilkinių arba veido srityje;
- rytinis galvos skausmas;
- dantų jautrumas;
- nudilę, suplokštėję ar nuskilę dantų kraštai;
- dažnai pažeidžiamos plombos, vainikėliai ar kitos restauracijos;
- žandų gleivinėje matomos sukandimo žymės;
- sunkiau plačiai išsižioti;
- žandikaulio sąnario skausmas ar strigimas.
Nė vienas iš šių požymių atskirai nepatvirtina bruksizmo. Dantys gali dilti ne tik dėl mechaninio trynimosi, bet ir dėl rūgštinės erozijos, abrazyvaus valymo ar kelių priežasčių derinio. Galvos ir veido skausmas taip pat gali būti nesusijęs su dantų griežimu.
Odontologas įvertina dantų paviršius, restauracijas, dantenas, kramtomuosius raumenis ir žandikaulio sąnarius. Taip pat svarbu aptarti simptomų trukmę, miego kokybę, vartojamus vaistus ir artimųjų pastebėtus garsus.
Kokias problemas gali sukelti ilgalaikis dantų griežimas?
Epizodinis bruksizmas ne visada sukelia žalą. Problemos dažniau atsiranda, kai apkrova yra intensyvi, ilgalaikė arba dantys ir restauracijos jau yra pažeidžiami.
Dantų griežimas gali prisidėti prie:
- dantų emalio dilimo;
- dantų kraštų trumpėjimo ir suplokštėjimo;
- įtrūkimų ar nuskilimų;
- padidėjusio jautrumo;
- plombų, vainikėlių ir kitų restauracijų lūžių;
- implantų ir protezinių konstrukcijų perkrovos;
- kramtomųjų raumenų nuovargio ar skausmo;
- smilkinių ir veido srities maudimo;
- žandikaulio sąnario diskomforto.
Dantų dilimas paprastai vyksta palaipsniui, todėl ilgą laiką gali likti nepastebėtas. Pažengusiais atvejais dantys atrodo trumpesni, pakinta jų forma, gali suprastėti kramtymo funkcija ir šypsenos estetika.
Dantų emalis savaime neatsinaujina. Kapa negali atkurti jau prarastų audinių, bet gali padėti apsaugoti dantis nuo tolesnio mechaninio pažeidimo. Jei dantys stipriai nudilę ar nuskilę, gali prireikti restauracinio gydymo.
Kaip veikia dantų kapos miegui?
Dantų kapos miegui yra išimami aparatai, dažniausiai dėvimi ant viršutinio arba apatinio žandikaulio dantų. Bruksizmui skirtos kapos dar vadinamos apsauginėmis, okliuzinėmis arba stabilizacinėmis kapomis.
Pagrindinė kapos paskirtis – sukurti fizinį barjerą tarp abiejų žandikaulių dantų. Kai žmogus miegodamas griežia ar stipriai sukanda, dantų paviršiai tiesiogiai nesitrina vienas į kitą. Taip mažinama jų dilimo, įskilimo ir restauracijų pažeidimo rizika.
Tinkamai pritaikyta kapa gali:
- apsaugoti dantų paviršius;
- tolygiau paskirstyti sukandimo apkrovą;
- saugoti plombas, vainikėlius ir kitas restauracijas;
- padėti stebėti griežimo paliekamas nusidėvėjimo žymes;
- kai kuriems pacientams sumažinti raumenų diskomfortą.
Svarbu suprasti, kad kapa pirmiausia saugo nuo mechaninių bruksizmo pasekmių. Ji nebūtinai pašalina dantų griežimo priežastį ar sustabdo naktinę kramtomųjų raumenų veiklą. Todėl kapa neturėtų būti pristatoma kaip visiems tinkantis bruksizmo išgydymo būdas.
Kuo individuali kapa skiriasi nuo vaistinėje įsigyjamos kapos?
Individuali kapa gaminama pagal konkretaus paciento dantų formą. Jos prigludimas, storis ir sukandimo kontaktai patikrinami bei, kai reikia, koreguojami odontologo.
Kapos gamyba paprastai vyksta keliais etapais:
- Odontologas apžiūri dantis, dantenas, restauracijas ir įvertina sąkandį.
- Atliekamas skaitmeninis dantų skenavimas arba imami atspaudai.
- Laboratorijoje pagaminama individuali kapa.
- Kito vizito metu patikrinamas jos prigludimas ir sukandimo kontaktai.
- Jei reikia, kapa pakoreguojama.
Individualiai pagaminta kapa paprastai stabiliau laikosi, mažiau juda miegant ir gali būti tiksliau pritaikyta ilgalaikiam dėvėjimui.
Vaistinėse ar internete parduodamos standartinės ir šiltame vandenyje formuojamos kapos yra lengviau prieinamos, tačiau jų prigludimas gali būti ne toks tikslus. Netinkamai pritaikytas aparatas gali spausti dantis, judėti, trukdyti miegoti arba nepakankamai apsaugoti dantų paviršius.
Odontologo įvertinimas ypač svarbus, jei pacientas turi:
- paslankių ar stipriai nudilusių dantų;
- vainikėlių, tiltų ar implantų;
- aktyvią periodonto ligą;
- žandikaulio sąnario skausmą;
- nebaigtą ortodontinį ar restauracinį gydymą;
- galimų miego kvėpavimo sutrikimų požymių.
Bruksizmo kapa nėra tas pats, kas apatinį žandikaulį į priekį stumiantis aparatas, naudojamas kai kuriems obstrukcine miego apnėja sergantiems pacientams. Garsiai knarkiant ar pastebėjus kvėpavimo pauzes savarankiškai pasirinkta kapa neturėtų pakeisti medicininio ištyrimo.
Kapą reikia plauti vėsiu arba drungnu vandeniu ir laikyti vėdinamoje dėžutėje. Karštas vanduo gali deformuoti jos medžiagą. Jei kapa įtrūksta, pradeda klibėti, spausti ar pakeičia sukandimo pojūtį, ją turėtų patikrinti odontologas.
Kada dėl dantų bruksizmo reikėtų kreiptis į odontologą?
Į odontologą verta kreiptis, jei artimieji reguliariai girdi dantų griežimą naktį arba pastebite dantų nudilimą, jautrumą, įtrūkimus ir dažnai pažeidžiamas restauracijas.
Apžiūra taip pat reikalinga, jei:
- rytais dažnai maudžia žandikaulį ar smilkinius;
- skausmas trukdo kramtyti arba išsižioti;
- dantys atrodo trumpesni ar pakeitė formą;
- nuskilo dantis, plomba ar vainikėlis;
- žandikaulio sąnarys skausmingas ar stringa;
- naudojama kapa spaudžia, kliba arba nebetinka;
- dantų dilimas greitai progresuoja.
Odontologas įvertins, ar reikalinga aktyvi dantų apsauga, ar pakanka stebėjimo ir įpročių korekcijos. Gydymas gali apimti individualią kapą, pažeistų dantų atkūrimą, raumenų ir sąnarių būklės priežiūrą bei nukreipimą pas kitą specialistą.
Būdravimo bruksizmo atveju svarbi savistaba. Ramybės metu viršutiniai ir apatiniai dantys neturėtų nuolat liestis. Lūpos gali būti lengvai suglaustos, o žandikaulio raumenys – atpalaiduoti. Dienos metu gali padėti priminimai patikrinti, ar dantys nėra sukąsti.
Jei pastebėjote dantų nudilimą, rytais jaučiate žandikaulio įtampą arba artimieji girdi, kad griežiate dantimis, registruokitės konsultacijai Bangų klinikoje Klaipėdoje. Mūsų specialistai įvertins simptomus, patikrins dantų būklę ir, jei reikia, pagamins individualiai pritaikytą apsauginę kapą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dantų kapa sustabdo griežimą naktį?
Nebūtinai. Kapa pirmiausia saugo dantis ir restauracijas nuo tiesioginio trynimosi. Naktinė kramtomųjų raumenų veikla gali išlikti.
Ar dantų kapos miegui tinka visiems?
Ne visada. Prieš gaminant kapą reikia įvertinti dantis, dantenas, restauracijas ir žandikaulio sąnarius. Individualus įvertinimas ypač svarbus turint implantų, periodonto ligų ar stipriai nudilusių dantų.
Kiek laiko tarnauja bruksizmo kapa?
Vienodo termino nėra. Kapos tarnavimo laikas priklauso nuo jos medžiagos, griežimo intensyvumo, naudojimo dažnio ir priežiūros. Įtrūkusią, deformuotą ar klibančią kapą turi įvertinti odontologas.
Ar kapą reikia nešioti visą gyvenimą?
Nebūtinai. Dėvėjimo trukmė priklauso nuo simptomų, dantų pažeidimo rizikos ir gydymo eigos. Kapos poreikį verta periodiškai įvertinti iš naujo.
Nuo ko priklauso dantų kapos kaina?
Kaina priklauso nuo kapos tipo, medžiagos, gamybos būdo, diagnostikos ir reikalingų korekcijų. Tiksli kaina nustatoma įvertinus paciento dantų būklę.
Ar stresas gali paskatinti dantų griežimą?
Emocinė įtampa gali būti vienas iš bruksizmą lydinčių ar stiprinančių veiksnių, ypač būdravimo metu. Tačiau bruksizmo nereikėtų aiškinti vien stresu.
