Kaip pašalinti dantų akmenis?

Dantų akmenys dažniausiai pastebimi prie apatinių priekinių dantų, tarpdančiuose arba ties dantenų kraštu. Jie gali būti gelsvi, rusvi ar tamsesni, o liežuviu palietus danties paviršių dažnai jaučiamas šiurkštumas. Dalis akmenų kaupiasi po dantenomis, todėl veidrodyje jų nematyti.

Jei svarstote, kaip atsikratyti dantų akmenų, svarbiausia žinoti, kad sukietėjusių sankaupų dantų šepetėlis, pasta, siūlas ar irigatorius nepašalins. Jas saugiai nuvalo burnos higienistas arba odontologas profesionalios burnos higienos metu. Namuose galima pašalinti minkštąsias bakterines apnašas ir taip mažinti naujų akmenų susidarymą.

Kodėl ant dantų susidaro dantų akmenys?

Ant dantų nuolat formuojasi lipni bakterijų plėvelė, vadinama dantų apnašomis arba biofilmu. Ją galima pašalinti valant dantis ir tarpdančius. Jei apnašos lieka ant dantų paviršiaus, jose kaupiasi seilėse esantys mineralai, todėl ilgainiui jos sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Jau mineralizuotų sankaupų įprastu dantų šepetėliu pašalinti nebegalima.

Dantų akmenys skirstomi į esančius virš dantenų ir po jomis. Virš dantenų susidariusios sankaupos paprastai lengviau pastebimos. Jos dažnai kaupiasi už apatinių priekinių dantų ir prie viršutinių krūminių dantų, netoli seilių liaukų latakų.

Po dantenomis esantys akmenys prisitvirtina prie danties šaknies paviršiaus. Jie gali būti tamsesni ir dažnai aptinkami tik profesionaliai apžiūrint dantenas, matuojant periodonto kišenes ar atliekant radiologinius tyrimus.

Akmenų susidarymo greitis skirtingiems žmonėms nevienodas. Jam įtakos gali turėti:

• nepakankamai kruopštus dantų valymas;
• nereguliarus tarpdančių valymas;
• susigrūdę ir sunkiau pasiekiami dantys;
• individuali seilių sudėtis ir jų tekėjimas;
• rūkymas;
• ortodontiniai aparatai;
• implantai, tiltai ir kitos protezinės konstrukcijos;
• anksčiau diagnozuotos dantenų ar periodonto ligos.

Mineralizuotos apnašos gali kauptis ne tik ant natūralių dantų, bet ir aplink implantus, prie tiltų bei ant protezinių konstrukcijų. Šioms vietoms prižiūrėti gali būti reikalingi tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliai, vieno danties šepetėlis ar kitos individualiai parinktos priemonės.

Kaip atpažinti, kad ant dantų susikaupė akmenų?

Matomi dantų akmenys dažniausiai atrodo kaip kietas gelsvas, rusvas ar tamsus sluoksnis, kurio nepavyksta nuvalyti šepetėliu. Liežuviu galima jausti nelygų, šiurkštų paviršių, ypač už apatinių priekinių dantų.

Apnašų ir akmenų kaupimąsi taip pat gali lydėti:

• dantenų kraujavimas valant dantis;
• paraudusios, patinusios ar jautrios dantenos;
• nemalonus burnos kvapas;
• nemalonus skonis burnoje;
• dantenų atsitraukimas;
• dantų jautrumas;
• didėjantys tarpai tarp dantų;
• dantų paslankumas, jei periodonto liga pažengusi.

Dantenų kraujavimas nėra ženklas, kad dantis reikia valyti rečiau. Jis dažnai susijęs su bakterinių apnašų sukeltu uždegimu. Gingivito metu uždegimas apsiriboja dantenomis ir, pašalinus apnašas bei pagerinus kasdienę higieną, paprastai gali būti suvaldytas.

Periodontito atveju pažeidžiami ne tik dantenų audiniai, bet ir dantis laikantis kaulas. Ši liga nėra grįžtama taip, kaip gingivitas, tačiau profesionaliai gydant ir reguliariai prižiūrint jos progresavimą galima sulėtinti bei kontroliuoti.

Ne visos tamsios ar šiurkščios vietos yra dantų akmenys. Panašiai gali atrodyti pigmentinės apnašos, ėduonis, restauracijos kraštas ar natūrali danties spalvos ypatybė. Tikslią priežastį nustato odontologas arba burnos higienistas.

Ar galima dantų akmenis pašalinti namuose?

Minkštąsias apnašas namuose pašalinti būtina, tačiau jau susiformavusių akmenų saugiai nuvalyti nepavyks. Sukietėjusios sankaupos tvirtai prisitvirtina prie danties ar šaknies paviršiaus, todėl joms šalinti reikalingi profesionalūs instrumentai.

Savarankiškas akmenų grandymas gali:

• sužaloti dantenas ir sukelti kraujavimą;
• subraižyti emalį, restauracijas ar implantų paviršius;
• padidinti dantų jautrumą;
• palikti dalį sankaupų po dantenomis;
• apsunkinti tolesnę profesionalią priežiūrą.

Soda, rūgštūs produktai, peroksidas ir stipriai abrazyvios pastos nėra profesionalios higienos alternatyva. Jos gali pašalinti dalį paviršinių pigmentų, tačiau akmenų neištirpina ir, naudojamos agresyviai, gali pažeisti dantų ar burnos gleivinės paviršius.

Irigatorius pulsuojančia vandens srove gali padėti pašalinti maisto likučius ir prižiūrėti sunkiau pasiekiamas vietas, ypač aplink breketus, tiltus ar implantus. Vis dėlto jis nepašalina jau susiformavusių akmenų ir nėra universalus tarpdančių šepetėlių ar siūlo pakaitalas.

Kaip profesionaliai pašalinami dantų akmenys?

Profesionalios burnos higienos pradžioje specialistas įvertina dantų, dantenų ir burnoje esančių konstrukcijų būklę. Apžiūrima, kur kaupiasi apnašos ir akmenys, ar dantenos kraujuoja, ar yra atsitraukusios ir ar matyti periodonto ligos požymių.

Dantų akmenys dažniausiai šalinami ultragarsiniu skaleriu ir rankiniais instrumentais. Ultragarsinio instrumento virpesiai padeda atskirti sukietėjusias sankaupas nuo danties paviršiaus, o vanduo aušina darbo sritį ir nuplauna pašalintas daleles.

Rankiniais instrumentais išvalomos sunkiau pasiekiamos vietos ir pašalinamos likusios sankaupos. Procedūros pabaigoje dantų paviršiai gali būti poliruojami. Pigmentinėms ir minkštosioms apnašoms valyti taip pat gali būti naudojamas kontroliuojamas oro, vandens ir specialių miltelių srautas.

Jei akmenys susikaupę giliai po dantenomis ir nustatomas periodontitas, įprastos profilaktinės higienos gali nepakakti. Tokiu atveju atliekamas gilesnis dantų ir šaknų paviršių valymas, dar vadinamas nechirurginiu periodontologiniu gydymu. Sudėtingesniais atvejais pacientas siunčiamas periodontologo konsultacijai.

Vizito metu burnos higienistas taip pat padeda nustatyti, kuriose vietose biofilmas kaupiasi dažniausiai, ir parenka tinkamas namų priežiūros priemones. Tai svarbu, nes vien akmenų pašalinimas, nepakeitus kasdienės higienos, neapsaugo nuo jų pakartotinio susidarymo.

Ar skauda šalinant dantų akmenis?

Daugeliui pacientų profesionali burnos higiena sukelia spaudimo, vibracijos ar trumpalaikio jautrumo pojūtį, o ne stiprų skausmą. Procedūros komfortas priklauso nuo akmenų kiekio, jų vietos, dantenų uždegimo ir individualaus jautrumo.

Nemalonesni pojūčiai galimi, kai:

• dantenos stipriai uždegusios;
• daug akmenų susikaupę po dantenomis;
• atsidengusios dantų šaknys;
• dantys jautrūs šalčiui;
• reikalingas gilesnis periodontologinis valymas.

Jei procedūros metu skauda, apie tai svarbu pasakyti specialistui. Higieną galima atlikti etapais, pritaikyti instrumentų nustatymus arba, kai reikia, taikyti vietinę nejautrą.

Po procedūros dantys trumpam gali tapti jautresni šalčiui, o uždegimo paveiktos dantenos – mausti ar nežymiai kraujuoti. Šie pojūčiai turėtų palaipsniui silpnėti. Jei skausmas stiprėja, didėja patinimas ar kraujavimas nesiliauja, reikėtų susisiekti su klinika.

Pašalinus dideles sankaupas kartais atrodo, kad tarp dantų atsirado tarpai. Iš tikrųjų akmenys anksčiau galėjo tas vietas užpildyti, o sumažėjus dantenų uždegimui ir patinimui jų kontūras tampa aiškesnis. Profesionalios higienos metu sveika danties dalis nėra pašalinama.

Kas gali nutikti, jei dantų akmenys nepašalinami?

Dantų akmenų paviršius yra šiurkštus, todėl ant jo lengviau išlieka naujas bakterinis biofilmas. Dėl to kasdienė higiena tampa mažiau veiksminga, o dantenų uždegimas gali tęstis.

Pradinėje stadijoje dažniausiai vystosi gingivitas. Dantenos parausta, patinsta ir pradeda kraujuoti. Pašalinus apnašas bei akmenis ir pagerinus dantų valymą, ši būklė paprastai gali būti suvaldyta.

Negydomas uždegimas daliai pacientų gali progresuoti į periodontitą. Tuomet formuojasi gilesnės periodonto kišenės, pažeidžiami dantį laikantys audiniai ir nyksta kaulas. Ilgainiui dantys gali tapti paslankūs, pakisti jų padėtis ar padidėti netekimo rizika. Rūkymas, diabetas ir nepakankama burnos higiena siejami su didesne sunkios dantenų ligos rizika.

Akmenų ir apnašų sankaupos taip pat gali prisidėti prie nemalonaus burnos kvapo. Vis dėlto matomas akmenų kiekis ne visada parodo dantenų ligos sunkumą – reikšmingų sankaupų gali būti ir po dantenomis.

Kaip išvengti pakartotinio dantų akmenų susidarymo?

Apnašos formuojasi nuolat, todėl visiškai sustabdyti šio proceso neįmanoma. Profilaktikos tikslas – reguliariai pašalinti biofilmą, kol jis dar nėra mineralizavęsis.

Rekomenduojama:

• du kartus per dieną valyti dantis fluoridų turinčia pasta;
• kasdien išvalyti tarpdančius;
• kruopščiai prižiūrėti dantenų kraštą;
• valyti implantus, tiltus, protezus ir ortodontinius aparatus;
• nerūkyti;
• reguliariai tikrintis dantis ir dantenas;
• profesionalią burnos higieną atlikti individualiai nustatytu dažniu.

Tarpdančių šepetėliai, siūlas, irigatorius ar kitos priemonės nėra vienodai tinkamos visiems. Plačiuose tarpdančiuose dažnai patogesni tarpdančių šepetėliai, o ankštose vietose gali būti naudojamas siūlas. Priemonės dydį ir naudojimo techniką geriausia aptarti su burnos higienistu.

Apnašas nudažančios tabletės ar tirpalai gali padėti pamatyti nepakankamai išvalomas vietas. Jos apnašų nepašalina, tačiau gali būti naudinga mokomoji priemonė, padedanti patobulinti valymo techniką.

Burnos skalavimo skystis nepakeičia mechaninio dantų ir tarpdančių valymo. Gydytojas ar burnos higienistas gali rekomenduoti konkrečią priemonę tam tikram laikotarpiui, tačiau pagrindinė apnašų kontrolė atliekama šepetėliu ir tarpdančių priemonėmis.

Profesionalios higienos intervalo nereikėtų vienodai nustatyti visiems. Dažnesnės priežiūros gali reikėti pacientams, kuriems akmenys kaupiasi greitai, diagnozuotas periodontitas, yra implantų, ortodontinių aparatų arba sunkiau išvalomų protezinių konstrukcijų. Reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir profesionalūs vizitai padeda kontroliuoti gingivitą bei periodonto ligų riziką.

Jei pastebėjote kietų sankaupų, kraujuoja dantenos ar vargina nemalonus burnos kvapas, registruokitės profesionaliai burnos higienai Bangų klinikoje Klaipėdoje. Mūsų specialistai įvertins burnos būklę, saugiai pašalins apnašas bei akmenis ir padės pasirinkti tinkamas priežiūros priemones.

Dažniausiai užduodami klausimai